LAUKINIAI TYRINĖJIMAI

Vitalij Gulbickij projektai, švietimas

APIE AUTORIŲ

Vitalij Gulbickij - gamtininkas, publicistas. Gimiau 1984 m. Vilniuje, čia pat baigiau mokyklą, vėliau ekologijos ir biologijos studijas Vilniaus universitete.Gamta ir jos įamžinimu pradėjau domėtis dar besimokydamas mokykloje. Būdamas 11 klasėje padariau pirmas nuotraukas miške, mano gimtajame krašte, kuriame iki šiol dažnai lankausi su fotoaparatu, ar vaizdo kamera. Su laiku "lakstymas" po miškus tapo daugiau nei tik gražių vaizdų fiksavimu. Tai savotiška dvasios būsena, savęs realizavimas, aplinkos pažinimo priemonė. Buvimas miške man tarsi kelionė į kitus dar neatrastus pasaulius. Labai džiaugiuosi, kad galiu patirti tai, ką retas mato, o svarbiausia, kad savo stebėjimais galiu pasidalinti su visais besidominčiais gamta.

Dažnas buvimas gamtoje, visu pirma, reikalauja didelės psichologinės ištvermės, nes ne kiekvienam duota patirti malonumą gulint pelkėje, sukandžiojus uodams, ar šalti palapinėje laukiant baikščių gyvūnų. Taip pat, gamtos stebėjimas reikalauja nuolatinio specifinių žinių bagažo papildymo. Taip buvau "priverstas" tapti net speleologu, o vėliau praeiti ir laipiojimo kursus, kad galėčiau tyrinėti požeminio pasaulio gyventojus, o su alpinistine įranga kabarotis į medžius.

Nežinau kodėl tapau gamtininku. Kiek save prisimenu gamta visada buvo pirmoje vietoje. Kas ateina iš vaikystės yra nepaaiškinama ar net savaime suprantama, o gal tokiu gimstama ir čia nieko nepakeisi. Galbūt įtakos turėjo tėvo pomėgis žiūrėti laidas apie gamtą ir gyvūnus? O gal senelis, su kuriuo sėdėdavau vienkiemio kiemelyje ant suoliuko ir klausiausi neįtikėtinų istorijų apie mus supantį pasaulį. Jis pirmas rodė man paukščius, žvėris ir pasakodavo apie juos... O gal gamtininko ir tyrėjo gyslelė atsirado stebint vaizdingus gimtinės kraštovaizdžius, kuriuose žydėjo pievos, dundėjo griaustiniai, krito "žvaigždės"... Būtent naktiniame danguje pirmą kartą pamatyta "krentanti žvaigždė" atnešė idėją apie galimybę pastatyti mažą observatoriją, kurioje visi galėtų pakelti galvas į dangų, praplėsti savo akiratį ir daugiau sužinoti apie tolimus pasaulius. Tada man buvo apie 10 metų.

Gamtos fotografija ir filmas yra mus supančio pasaulio pažinimo priemonės, o tinkamai jas panaudojus – suteikia galimybę įgytomis žiniomis pasidalinti su kitais žmonėmis. Būtent tai ir yra vienas iš pagrindinių šio projekto tikslų. Daugiau apie tai, skyrelyje "Švietimas".

KŪRYBOS PRADŽIA

Kartą grįždamas po eilinio filmavimo kažkur netoli Lietuvos ir Baltarusijos sienos, kieme sutikau kaimyną. Jis pamatęs, kad einu su filmavimo kamera ir visokia pagalbine aparatūrą, paklausė:
-Tai filmuoji?
-Taip... - tyliai atsakiau.
-Tai gal kokiai televizijai dirbi?
-Ne...
-Tai tada parduodi filmus?
-Ne...
Žmogelis jau nežinojo, ko čia jau ir paklausti.
-Na tai kam filmuoji? - ištarė pakėlęs toną.
-Sau, dėl įdomumo.
-Sau?! - kiek pasipiktinęs burnojo - kaip čia taip...?
Nieko nesupratęs ir nustebęs, kad nesistengiu iš filmų uždirbti, kaimynas pasuko savo keliais.

O kodėl gi ne? Savo pirmą nuotrauką gamtoje padariau 2001 m. rudenį, būdamas 11 klasėje. Netrukus tų pačių metų spalio 23 – 25 dienomis kelios mano nuotraukos buvo eksponuojamos šalies moksleivių ir jaunimo foto-parodoje „Žemės spalvos“, skirtoje akcijai „Išvalykime pasaulį“. Tuomet gavau dalyvio diplomą, tačiau ne tai paskatino dirbti toliau ir įamžinti gamtos kraštovaizdžius senelių kaime. Technika buvo gana prasta (juostelinė „muilinukė“), dažnai teko pasikliauti vien savo nuojauta, nes visai neturėjau fotografavimo žinių. Bandžiau eksperimentuoti ir netrukus darbai ne kartą buvo įvertinti diplomais moksleivių meniniuose projektuose „Gamtos pasaka“.

Po mokyklos įstojau į ekologijos studijas, tad domėjimasis gamtos fotografija dar labiau sustiprėjo. Netrukus įsigijau vaizdo kamerą , o kiek vėliau – veidrodinį fotoaparatą, kas labai padidino kūrybos galimybes. Pradėjau fiksuoti vaizdus nuo makro iki baikščių paukščių, tačiau vienu iš mėgstamiausių mano žanrų tapo kraštovaizdžio fotografija.

Paskutiniu metu vis daugiau dėmesio skiriu kaimo tematikai - senoms tradicijoms, žmogaus bendravimui su gamta, medinei architektūrai - tam, kas netrukus gali išeiti užmarštyn. Tokioje aplinkoje užaugau, tad esu įpareigotas kaimo nudienąs įamžinti bent jau nuotraukose. Paskutiniu laikotarpiu ypatingai daug pokyčių įvyko agrariniame kraštovaizdyje, dėl pasikeitusio ūkininkavimo būdo, o tai palietė ir laukinę gamtą - vieni organizmai nyksta, o kiti pradeda klestėti.

PUBLIKACIJOS

• Gulbickij V. Saugomos augalų ir gyvūnų rūšys Vilniaus miesto teritorijoje ir Vilniaus rajone. Raudoni lapai 2008/10. Vilnius: Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos leidinys, 2008.
• Gulbickij V. Saugomų rūšių stebėjimas Vilniaus apskrityje 2008-2009 metais. Raudoni lapai 2010/12. Vilnius: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos leidinys, 2010.
• Gulbickij V., Stefanovič V., Griazina I., Košel A. Šikšnosparniai ir mes. Mažeikiai, 2011.
• Gulbickij V., Griazina I., Košel A., Stefanovič V. Pažinkime šikšnosparniu drauge. Žurnalas apie gamtą 2011/4. Kaunas, 2011.

PASIEKIMAI

• 2008-ųjų m. Vilniaus universiteto mokslinių darbų konkursas (III-ioji vieta);
• 2009-ųjų m. Petro Abukevičiaus vardo kino konkursas (dokumentinio filmo „Vasardienio kontrastai“ montažas; filmas pelnė premiją);
• 2012-ųjų m. LESTO fotokonkurso "Gandrų sezono" Vilniaus regiono laimėtojas.

Visos teisės saugomos Lietuvos Respublikos įstatymais. Visa šioje svetainėje pateikta informacija, įskaitant tekstus, nuotraukas, filmus, logotipus, yra Vitalij Gulbickij nuosavybė ir negali būti kopijuojama, atkuriama arba platinama bet kokiomis mechaninėmis ar elektroninėmis priemonėmis be išankstinio autoriaus raštiško sutikimo. Šios svetainės medžiaga gali būti naudojama tik nekomerciniais, švietėjiškais tikslais nurodant autorių ir pateikiant nuorodą į wildexplorations.lt svetainę.

© Vitalij Gulbickij | All rights reserved | Visos teisės saugomos